Kasdieniai patarimai dukrai #283

Išeini laukan ir pamatai dienos šviesoj, kad tavo paltas apsivėlęs šuns ar katės plaukais, namų dulkėmis ir dar papuoštas šokolado klecku. Pamatai ir pašiurpsti, o tada puoli iškart valytis.

Nematomi dalykai sunkiau nuvalomi. Dažnai ant kupros nepastebėdami nešiojamės tiek daug, kas ne mūsų: kažkokius keistus įtikėjimus iš vaikystės, kažkieno (tikrai, kieno?) primestas taisykles, nuoskaudas, kurios kažkada mums drykstelėjo ir sužlugdė pasitikėjimą savimi; emocinį bagažą, kurį patys susikrovėm. Abejonės sėklą, kurią pasėjo kadais artimas žmogus, ir kuri dabar užaugo tiek, kad net smaugia, atsitiktinę tėvų pastabą, kuri skaudžiai įsiminė ir dabar persekioja, kai reikia padaryti kokį nors  svarbų sprendimą. Nuosprendį, kad esi kažko neverta ar nesugebanti, nes„draugas“ ar „draugė“ sugebėjo tau atsitiktiniu sakiniu  tai įrodyti. Visa tai mes nesusimąstydami velkam ir tuo pasąmoningai vadovaujamės savo gyvenime. Paskui psichologai turi ką veikti knaisodamiesi po mūsų gyvenimą ir rankiodami po šapelį tai, ką kažkas sudėliojo, o mes tai lengvai priėmėm.

Kai vieną dieną supranti, kad ant pečių mes sunkiausiai  nešam svetimus dalykus: tai, ką kiti žmonės norėjo mumyse matyti, nors tai tebuvo tik jų problemų atspindys, nieko bendra neturintis su mumis. Tada išlaisvėji.

Surask laiko inventorizacijai. Susirūšiuok, kas yra tikrai tavo, o kas tau užkrauta kitų.  Nusipurtyk! Daugybė dalykų, kurie spaudžia tave prie žemės ir neleidžia kvėpuoti, net nėra tavo!

Pirmyn Įrašas

Ankstesnis Įrašas

© 2017 PROTO AISTROS

Temą sukūrė Anders Norén